Europinė stinta
Osmerus eperlanus
Produktai (2)
| Produktas | Pakuotė | Kilmė |
|---|---|---|
| Neskrosta, atvėsinta | 1 kg | Lietuva/ Estija |
| Neskrosta, šaldyta | ~10 kg | Lietuva/ Estija |
Apie europinę stintą
Europinė stinta (lot. Osmerus eperlanus) — nedidelė stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis, paplitusi šiaurės ir šiaurės vakarų Europos vandenyse, ypač Baltijos, Šiaurės ir Baltosios jūrose bei jų baseinų upėse ir ežeruose. Kūnas pailgas, žemas, paprastai 15–18 cm ilgio; nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas, žvynai maži ir ploni. Būdingas savitas, į šviežius agurkus panašus kvapas. Mityba — zooplanktonas ir dugno bestuburiai.
Maistinė vertė
Stinta — liesa, lengvai virškinama žuvis, vertinama dėl pilnaverčių baltymų. Joje yra omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų D ir B grupės (ypač B12), taip pat fosforo, jodo ir seleno. Smulkios žuvys dažnai valgomos su kaulais, todėl tampa geru kalcio šaltiniu.
Žvejybos sezoniškumas
Stinta gausiausiai gaudoma ankstyvą pavasarį, neršto migracijos metu, kai būriais traukia iš jūros į upių žemupius. Tuo laikotarpiu žuvys riebiausios ir aromatingiausios — su tuo siejama ir pavasarinė stintų gaudymo tradicija. Dydis bei riebumas svyruoja priklausomai nuo formos ir gaudymo rajono.
Kulinariniai niuansai
Dėl smulkaus dydžio stinta dažniausiai kepama keptuvėje, apvolioti miltuose, taip pat rūkoma ar marinuojama. Plonas kūnas iškepa greitai, gaunant traškią plutelę. Gerai dera su citrina, šviežiais žalumynais, sviestu ir bulvėmis; rūkyta stinta tinka užkandžiams.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežios stintos požymiai — blizgantys, sidabriški šonai, skaidrios akys ir gaivus agurkų kvapas. Šaldyta žuvis patogi laikyti, ją geriausia atšildyti lėtai, šaldytuvo lentynoje. Prieš kepimą stintą nuplauti ir nusausinti; smulkios žuvys dažnai ruošiamos nevalytos arba tik ištraukus vidurius.
