Paprastoji meknė
Leuciscus idus
Produktai (2)
| Produktas | Pakuotė | Kilmė |
|---|---|---|
| Neskrosta, atvėsinta | 1 kg | Lietuva |
| Neskrosta, šaldyta | ~10 kg | Lietuva |
Apie paprastąją meknę
Paprastoji meknė (lot. Leuciscus idus) — karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis, paplitusi Eurazijos upėse, pratakiuose ežeruose ir žiotyse. Kūnas gana aukštas, šiek tiek plokščias, padengtas smulkiais žvynais; nugara melsvai pilka, šonai gelsvo atspalvio, pilvas sidabriškas, pelekai ryškoki. Suaugusi pasiekia 30–50 cm ilgį, retais atvejais ir daugiau. Laikosi lėtos ar vidutinės tėkmės vandenyse, minta dugno bestuburiais ir augaliniu maistu.
Maistinė vertė
Meknės mėsa liesa ar vidutinio riebumo, šviesi, lengvai virškinama. Tai geras visaverčių baltymų šaltinis, tiekiantis organizmui reikalingų aminorūgščių. Kaip ir kitos gėlavandenės žuvys, ji turi B grupės vitaminų, fosforo, kalio bei seleno. Maistinė vertė didesnė nei daugelio karpinių, o kaloringumas santykinai nedidelis, todėl produktas tinka lengvai mitybai.
Žvejybos sezoniškumas
Riebiausia ir geriausios mėsos kokybės meknė būna vėsesniu metų laiku — rudenį ir žiemos pradžioje, kai sukaupia atsargas. Pavasarį, prieš nerštą ir po jo (balandį–gegužę), mėsos riebumas mažėja. Sugaunamų žuvų dydis ir riebumas svyruoja priklausomai nuo vandens telkinio bei sezono.
Kulinariniai niuansai
Meknė tinka rūkyti, kepti, troškinti ir marinuoti. Rūkyta įgauna sodrų aromatą, kepta — traškią odelę. Dera su citrina, krapais, petražolėmis, svogūnais, česnaku ir aitriaisiais prieskoniais, kurie pabrėžia švelnų žuvies skonį. Stambesnes žuvis patogu pjaustyti porcijomis.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežios žuvies požymiai — skaidrios išgaubtos akys, ryškiai raudonos žiaunos, elastinga mėsa ir gaivus vandens kvapas. Šaldyta meknė patogi laikyti ir naudoti pagal poreikį. Atšildyti geriausia lėtai šaldytuve, vengiant pakartotinio užšaldymo, kad išliktų mėsos struktūra ir skonis.
