Dėmėtasis slapukas (savorinas)
Seriolella punctata
Apie dėmėtąjį slapuką
Dėmėtasis slapukas (lot. Seriolella punctata), prekyboje žinomas ir savorino vardu, — pelaginė pietų pusrutulio jūros žuvis iš centrolofinių (Centrolophidae) šeimos. Nugarėlė melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriškai balti, už galvos matoma nedidelė tamsi dėmė, o palei šonų vidurį driekiasi tamsių taškelių eilė. Užauga iki 66 cm, dažniausiai sugaunama 40–60 cm ilgio. Tai būriais plaukianti rūšis, paplitusi Naujosios Zelandijos vandenyse, ypač gausi prie Pietų salos ir Chatham Rise povandeninio plokščiakalnio.
Maistinė vertė
Dėmėtojo slapuko mėsa balta, tvirtos tekstūros ir liesa — turi nedaug riebalų, bet daug pilnaverčių baltymų. Joje yra B grupės vitaminų, taip pat svarbių mineralinių medžiagų: jodo, seleno ir fosforo. Tai sotus, lengvai virškinamas baltymų šaltinis, tinkamas kasdienei subalansuotai mitybai.
Žvejybos sezoniškumas
Žuvis žvejojama traluojant gilesniuose vandenyse — suaugę individai laikosi šelfo briaunoje, 200–800 m gylyje, o jaunikliai sekliau. Neršto laikas priklauso nuo rajono; tuo metu žuvys susitelkia į didelius būrius. Riebumas ir dydis natūraliai svyruoja pagal sezoną bei sugavimo vietą.
Kulinariniai niuansai
Tvirta, neperdžiūstanti mėsa tinka kepti keptuvėje, orkaitėje ir ant grotelių, taip pat troškinti. Neutralus, subtiliai saldokas skonis gerai dera su citrina, alyvuogių aliejumi, šviežiomis žolelėmis ir keptomis daržovėmis. Dažnai naudojama ir rūkymui — karštai rūkyta įgauna sodrų aromatą.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežios žuvies požymiai — elastinga mėsa, skaidrios akys ir gaivus jūros kvapas. Šaldyta žuvis patogi laikyti, todėl puikiai tinka kasdienei virtuvei. Geriausia atšildyti lėtai šaldytuve, ne kambario temperatūroje — taip išsaugoma tekstūra ir sultingumas.