Sibirinis eršketas
Acipenser baeri
Produktai (2)
| Produktas | Pakuotė | Kilmė |
|---|---|---|
| Neskrostas, atvėsintas | — | Lietuva |
| Neskrostas, šaldytas | — | Lietuva |
Apie sibirinį eršketą
Sibirinis eršketas (lot. Acipenser baerii) — dugno gelmių mėgstanti gėlavandenė žuvis, priklausanti senovinei eršketinių (Acipenseridae) šeimai. Kūnas pailgas, verpstės formos, vietoj žvynų padengtas penkiomis eilėmis kaulinių skydelių. Snukis smailas, su keturiais barzdeliais, padedančiais užčiuopti grobį dumblingame dugne. Natūraliai paplitęs Sibiro upių baseinuose, šiandien plačiai auginamas akvakultūroje dėl mėsos ir ikrų. Auga lėtai, gali užaugti itin stambus ir gyvuoti dešimtmečius.
Maistinė vertė
Eršketo mėsa balta, tanki, riebaluota, todėl pasižymi sodriu skoniu ir vertingu maistinių medžiagų deriniu. Joje gausu pilnaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų bei mineralų — fosforo, seleno, kalio. Riebumas suteikia sotumo ir prisideda prie švelnios, sviestiškos tekstūros.
Sezoniškumas
Auginamas akvakultūroje, sibirinis eršketas prieinamas ištisus metus, todėl kokybė ir riebumas išlieka stabilūs nepriklausomai nuo sezono. Mėsos sodrumas labiausiai priklauso nuo žuvies dydžio ir brandos: stambesni individai būna riebesni ir aromatingesni.
Kulinariniai niuansai
Tvirta eršketo mėsa atlaiko įvairų terminį apdorojimą ir nesuyra. Puikiai tinka kepti keptuvėje ar ant grotelių, troškinti, rūkyti karštai. Skonis švelnus, todėl dera su citrina, sviestu, baltuoju vynu, šviežiomis žolelėmis bei lengvais kreminiais padažais.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežios žuvies mėsa drėgna, elastinga, be aitraus kvapo. Šaldyta žuvis patogi laikyti ir nepraranda savybių. Atšildyti geriausia lėtai, šaldytuvo apatinėje lentynoje — taip išsaugoma tekstūra ir sultingumas.