Upinė nėgė

Apie upinę nėgę

Upinė nėgė (lot. Lampetra fluviatilis) — ne tikra žuvis, o bežandžių (Agnatha) klasės atstovė, priklausanti nėginių šeimai. Kūnas ilgas, ungurio formos, be žvynų ir poriškų pelekų, padengtas gleivėmis. Vietoj žiaunadangčių šonuose matomos septynios apvalios žiaunų angos, o burna pertvarkyta į rago dantukais nusėtą siurbtuką. Tai praeivė rūšis: suaugėliai gyvena Baltijos jūroje, o neršti kyla į upes. Lietuvoje nėgės tradiciškai gaudomos Nemuno žemupio ir Pajūrio upėse.

Maistinė vertė

Nėgės mėsa labai riebi ir energinga, pasižyminti dideliu nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega-3, kiekiu. Joje gausu pilnaverčių baltymų, riebaluose tirpių vitaminų A ir D bei mineralinių medžiagų. Dėl sodraus, savito skonio nėgė vertinama kaip sezoninis skanėstas, vartojamas nedideliais kiekiais.

Žvejybos sezoniškumas

Nėgės gaudomos rudens–žiemos migracijos metu, kai jos iš jūros plūsta į upes neršti — paprastai nuo spalio iki gruodžio. Šiuo laikotarpiu jos riebiausios ir gardžiausios. Dydis ir individų gausa skirtingais metais bei rajonais svyruoja priklausomai nuo migracijos intensyvumo.

Kulinariniai niuansai

Klasikinis būdas — kepti nėges ant grotelių arba keptuvėje ir užpilti marinatu su actu, svogūnais ir prieskoniais; taip paruoštos laikomos želė. Jos taip pat rūkomos, troškinamos. Dera su rugine duona, raugintais agurkais, bulvėmis ir sausu baltuoju vynu.