Upinė nėgė
Lampetra fluviatilis
Produktai (2)
| Produktas | Pakuotė | Kilmė |
|---|---|---|
| Neskrosta, atvėsinta | — | Lietuva |
| Neskrosta, šaldyta | ~10 kg | Lietuva |
Apie upinę nėgę
Upinė nėgė (lot. Lampetra fluviatilis) — ne tikra žuvis, o bežandžių (Agnatha) klasės atstovė, priklausanti nėginių šeimai. Kūnas ilgas, ungurio formos, be žvynų ir poriškų pelekų, padengtas gleivėmis. Vietoj žiaunadangčių šonuose matomos septynios apvalios žiaunų angos, o burna pertvarkyta į rago dantukais nusėtą siurbtuką. Tai praeivė rūšis: suaugėliai gyvena Baltijos jūroje, o neršti kyla į upes. Lietuvoje upinė nėgė saugoma ir laikoma tradiciniu Pajūrio bei Nemuno žemupio delikatesu.
Maistinė vertė
Nėgės mėsa labai riebi ir energinga, pasižyminti dideliu nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega-3, kiekiu. Joje gausu pilnaverčių baltymų, riebaluose tirpių vitaminų A ir D bei mineralinių medžiagų. Dėl sodraus, savito skonio nėgė vertinama kaip sezoninis skanėstas, vartojamas nedideliais kiekiais.
Žvejybos sezoniškumas
Nėgės gaudomos rudens–žiemos migracijos metu, kai jos iš jūros plūsta į upes neršti — paprastai nuo spalio iki gruodžio. Šiuo laikotarpiu jos riebiausios ir gardžiausios. Dydis ir individų gausa skirtingais metais bei rajonais svyruoja priklausomai nuo migracijos intensyvumo.
Kulinariniai niuansai
Klasikinis būdas — kepti nėges ant grotelių arba keptuvėje ir užpilti marinatu su actu, svogūnais ir prieskoniais; taip paruoštos laikomos želė. Jos taip pat rūkomos, troškinamos. Dera su rugine duona, raugintais agurkais, bulvėmis ir sausu baltuoju vynu.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežia nėgė tvirta, blizgaus gleivėto kūno, be aitraus kvapo. Prieš ruošiant gausiai įtrinama druska ir nuplaunama nuo gleivių. Sušaldyta nėgė patogi laikyti, o atšildyti ją geriausia lėtai šaldytuve, išsaugant tankią mėsos tekstūrą.
