Vaivorykštinio upėtakio filė
Oncorhynchus mykiss
Produktai (1)
| Produktas | Pakuotė | Kilmė |
|---|---|---|
| Atvėsinta, filė | 1 kg | Lietuva |
Apie vaivorykštinį upėtakį
Vaivorykštinis upėtakis (lot. Oncorhynchus mykiss) — lašišinių (Salmonidae) šeimos žuvis, kilusi iš Šiaurės Amerikos vakarinių upių ir auginama akvakultūroje visame pasaulyje. Būdingas bruožas — išilgai šono nusidriekianti rausvai violetinė juosta ir tankiai juodų taškelių išmarginta nugara. Mėsa pasižymi švelnia oranžine ar rausva spalva, smulkiu pluoštu ir maloniu, ne pernelyg ryškiu skoniu. Filė — bekaulė pjova, paimta iš abiejų žuvies šonų; ji patogi gaminti ir tinka tiek kasdienei, tiek šventinei virtuvei.
Maistinė vertė
Upėtakio filė yra vertingas pilnaverčių baltymų šaltinis ir tiekia organizmui reikalingų omega-3 riebalų rūgščių. Mėsoje gausu vitamino B12, vitamino D bei mineralų — seleno, fosforo ir kalio. Palyginti su daugeliu kitų žuvų, upėtakis turi vidutinį riebalų kiekį, todėl filė lieka sultinga, bet nesunki.
Žvejybos sezoniškumas
Auginamas upėtakis prekyboje stabiliai pasiekiamas ištisus metus. Mėsos riebumas ir tekstūra šiek tiek priklauso nuo žuvies dydžio bei auginimo sąlygų — didesni egzemplioriai paprastai būna sodresnio skonio. Filė formoje sezoniškumas mažiau juntamas nei gaminant visą žuvį.
Kulinariniai niuansai
Tolygaus storio filė greitai ir vienodai iškepa. Ji puikiai tinka kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių ar garuose, taip pat rūkyti. Švelnus skonis dera su citrina, krapais, sviestu, česnaku ir baltuoju vynu. Norint išsaugoti sultingumą, geriausia negaminti per ilgai — mėsa paruošta, kai lengvai sluoksniuojasi.
Kaip rinktis ir paruošti
Šviežia filė būna drėgna, blizgi, su elastinga tekstūra ir neutraliu, jūros gaivos primenančiu kvapu. Bekaulė porcija nereikalauja papildomo paruošimo — pakanka apiplauti ir nusausinti. Šaldyta filė patogi laikyti ir gaminti; ją geriausia atšildyti lėtai šaldytuve, kad mėsa išliktų tvirta ir sultinga.
